Didžiausias pasaulio teršėjas mažina emisijas naudodamas atsinaujinančią energiją. Kas toliau?

Žinoma, kalbama apie Kiniją – šalį, kuri jau daugelį metų yra didžiausia CO₂ emitentė pasaulyje ir kartu viena svarbiausių pasaulinės ekonomikos veikėjų. Būtent ten šiandien krypsta klimato, energetikos ir politikos analitikų dėmesys, nes viskas, kas vyksta su Kinijos emisijomis, turi tiesioginį poveikį likusiam pasauliui.

Pastaraisiais mėnesiais pasirodė duomenų, kurie dar visai neseniai atrodė mažai tikėtini: CO₂ emisijos Kinijoje jau daugiau nei metus yra stabilios arba net šiek tiek mažėja, užuot augusios kaip anksčiau. Svarbu tai, kad tai nėra pandemijos, karantinų ar staigaus ekonomikos sulėtėjimo pasekmė.

Šiame straipsnyje nagrinėjame, kas tiksliai įvyko Kinijoje, kodėl tai svarbu pasauliniu mastu ir kodėl vien švari energija tėra tik dalis sprendimo.

 

Turinys
1. Įvadas
2. Kas iš tikrųjų įvyko?
3. Energetikos transformacija – tik pusė dėlionės
4. Kamštinis ąžuolas: miškas, dirbantis klimatui
5. Natūralus kamštis kaip anglies saugykla, o ne tik apdailos medžiaga
6. Apibendrinimas
7. DUK

 

Kas iš tikrųjų įvyko?

Trumpai tariant: maždaug nuo 2024 m. CO₂ emisijos Kinijoje nustojo augti ir daugelyje mėnesių yra šiek tiek mažesnės nei prieš metus, o tai gali rodyti ilgalaikio mažėjimo pradžią. Tai esminis skirtumas, palyginti su ankstesniais emisijų kritimo epizodais, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos metu, kai mažėjimą lėmė karantinai, sumažėjusi gamyba ir ribotas transportas.

Šį kartą Kinijos ekonomika ir toliau auga, energijos poreikis taip pat didėja, tačiau emisijų augimo tempas buvo pristabdytas, o kai kur – net apsuktas. Pagrindinė priežastis – spartus atsinaujinančių energijos šaltinių vystymasis, vis dažniau išstumiantis anglį iš pagrindinio naujos energijos šaltinio vaidmens, nors tam tikrą įtaką turi ir pokyčiai pramonėje bei transporte. Dinamiška saulės energetikos, vėjo jėgainių, branduolinės energetikos ir energijos kaupimo plėtra lėmė, kad vis didesnė naujo elektros poreikio dalis dengiama be emisijų.

Kodėl Kinija svarbi visam pasauliui?

Kinijos reikšmę sunku pervertinti. Ši šalis sudaro apie 30 % pasaulinių CO₂ emisijų – daugiau nei visos Europos Sąjungos valstybės kartu sudėjus. Tai reiškia, kad net 1 procento pokytis Kinijos emisijose pasauliniu mastu prilygsta šimtams milijonų tonų CO₂ per metus.

Tuo pat metu Kinija investuoja mastu, neturinčiu analogų kitur. Vos per vienerius metus ji įdiegia šimtus gigavatų naujų vėjo ir saulės energijos pajėgumų – daugiau, nei dauguma pasaulio šalių per visą dešimtmetį. Šis poveikis neapsiriboja vien jos energetikos sistema. Masinė saulės modulių, turbinų, baterijų ir atsinaujinančios energetikos komponentų gamyba Kinijoje sumažino pasaulines technologijų kainas ir paspartino energetikos transformaciją Europoje, JAV bei besivystančiose šalyse.

Todėl dabartinis emisijų išsilyginimas ir vietinis mažėjimas Kinijoje nėra vien įdomi detalė, o galimas signalas apie pasaulinės trajektorijos pokytį – jei ši tendencija išliks. Tai rodo, kad energetikos transformacija gali veikti net labiausiai taršioje ir industrializuotoje pasaulio šalyje. Kartu tai primena, jog jei tokia didelė problemos dalis jau sprendžiama energetikos srityje, kitas žingsnis turi būti klausimas apie likusią dėlionės dalį – pramonę, medžiagas ir jau išmesto CO₂ sugėrimą.

 

Energetikos transformacija – tik pusė dėlionės

Emisijų mažėjimas Kinijoje rodo, kad švari energija veikia. Vėjas, saulė ir branduolinė energetika gali realiai sumažinti į atmosferą patenkančio CO₂ kiekį net šalyje, kurioje elektros poreikis milžiniškas. Tačiau tai tik viena lygties pusė.

Problema ta, kad svarbu ne tik tai, ką išmetame dabar, bet ir tai, kas jau išleista anksčiau. Atmosferoje šiandien cirkuliuoja milžiniški CO₂ kiekiai, sukaupti per dešimtmečius deginant iškastinį kurą. Net jei rytoj visas pasaulis pereitų prie beemisės energijos, ši „istorinė“ anglis dar dešimtmečius darytų poveikį klimatui.

Todėl vien energetikos transformacijos, nors ji ir absoliučiai būtina, nepakanka be dviejų papildomų elementų:

• CO₂, jau esančio atmosferoje, sugėrimo,

• ir medžiagų, iš kurių statome namus, miestus bei infrastruktūrą, keitimo.

Būtent medžiagos – betonas, plienas, plastikai – šiandien sudaro reikšmingą pasaulinių emisijų dalį. Net naudojant žaliąją energiją, jų gamyba dažnai išlieka labai tarši. Todėl jei norime kalbėti apie tikrą klimato neutralumą, turime žiūrėti ne tik į energijos šaltinius, bet ir į tai, iš ko ir kaip statome.

Gamta kaip trūkstamas klimato dėlionės elementas

Čia į sceną įžengia gamta – ne kaip abstrakti idėja, o kaip konkretus klimato įrankis. Miškai, dirvožemiai ir ekosistemos veikia kaip natūralūs CO₂ absorbentai, kuriems nereikia sudėtingos infrastruktūros ar technologijų.

Medžiai kaupia anglį biomasoje, dirvožemiai – organinėje medžiagoje, o gerai tvarkomos ekosistemos gali išlaikyti CO₂ dešimtmečius ar net šimtmečius. Svarbu tai, kad šis procesas gali vykti kartu su ekonominiu naudojimu, jei jis grindžiamas ilgalaikiu ir regeneraciniu požiūriu.

Būtent todėl vis dažniau teigiama, kad veiksminga klimato strategija turi jungti:

• emisijų mažinimą jų šaltinyje (energetika, pramonė),

• anglies sugėrimą (gamta),

• ir medžiagas, kurios ne tik išskiria mažiau, bet ir geba anglį kaupti.

 

Kamštinis ąžuolas: miškas, dirbantis klimatui

Kamštinis ąžuolas yra vienas iš nedaugelio miškų pavyzdžių, kuris nebūtinai turi būti kertamas, kad būtų gaunama žaliava. Priešingai – kuo ilgiau jis gyvena, tuo geriau atlieka savo klimatinę funkciją. Būtent todėl kamštinių ąžuolų miškai vis dažniau minimi kaip pavyzdinis ekonomikos ir klimato apsaugos derinys.

Kamštinio ąžuolo žievė nuimama cikliškai, paprastai kas 9–12 metų, nepažeidžiant paties medžio. Pats ąžuolas gali gyventi net 150–200 metų ir visą tą laiką išlieka aktyvus CO₂ absorbentas. Be to, po kiekvieno žievės nuėmimo medis intensyviau ją atkuria – tai reiškia spartesnį anglies surišimą iš atmosferos.

Praktiškai kamštinių ąžuolų miškas veikia kaip ilgalaikė CO₂ sugėrimo sistema. Medžiai kaupia anglį ne tik medienoje ir šaknyse, bet visų pirma reguliariai atsinaujinančioje žievėje. Tai išskiria juos iš tradicinių ūkinių miškų, kuriuose anglies sugėrimas dažnai baigiasi kirtimo momentu.

Svarbu ir tai, kad kamštinių ąžuolų miškų neapsimoka kirsti. Didžiausia jų vertė slypi ilgalaikiame naudojime, o ne vienkartiniame medienos gavime. Dėl to ištisos ekosistemos – dirvožemiai, augalija, mikroorganizmai – išlieka stabilios, o jose sukaupta anglis negrįžta į atmosferą.

Rezultatas? Kamštinių ąžuolų miškai su kiekvienu derliaus ciklu sugeria vis daugiau CO₂, užuot praradę šį gebėjimą. Tai retas pavyzdys sistemos, kurioje ekonomika ir klimatas veikia ta pačia kryptimi: miško išsaugojimas reiškia ir pastovią žaliavą, ir augantį klimatinį efektą.

 

Natūralus kamštis kaip anglies saugykla, o ne tik apdailos medžiaga

Kalbėdami apie natūralų kamštį dažniausiai galvojame apie šiltą, akustiškai gerą ar estetišką natūralią medžiagą. Tačiau svarbiausia jo savybė klimato požiūriu yra mažiau akivaizdi: natūralus kamštis yra fizinė anglies saugykla.

Kiekviename natūralaus kamščio gaminyje yra CO₂, kurį medis anksčiau sugėrė iš atmosferos. Ši anglis lieka „užrakinta“ medžiagos struktūroje visą jos naudojimo laikotarpį – dažnai kelis dešimtmečius. Kol natūralus kamštis yra sienoje, grindyse ar fasade, tol ši anglis negrįžta į atmosferą.

Tai apverčia tradicinę statybinių medžiagų logiką. Betono, plieno ar plastikų atveju didžioji emisijų dalis susidaro gamybos etape, o galutinis produktas nekuria jokios klimatinės vertės. Natūralus kamštis veikia kitaip:

• jis gaunamas iš atsinaujinančios žaliavos,

• nereikalauja medžio kirtimo,

• o galutinis produktas tampa miško tęsiniu urbanizuotoje aplinkoje.

Natūralaus kamščio izoliacijose, grindyse ar sienų dangose šis efektas ypač svarbus. Pastatas nustoja būti vien emisijų šaltiniu ir pradeda veikti kaip pasyvi anglies saugykla. Be to, daugelis natūralaus kamščio gaminių pasižymi labai mažu gamybos anglies pėdsaku, o kartais net neigiamu balansu – medis sugeria daugiau CO₂, nei jo išskiriama perdirbant medžiagą.

Praktiškai tai reiškia, kad natūralaus kamščio pasirinkimas nėra vien estetinis ar funkcinis sprendimas. Tai ir konkreti klimato intervencija, paverčianti vidaus apdailos elementą ilgalaikiu anglies nešėju. Pasaulyje, kuriame vis daugiau energijos bus gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, būtent tokios medžiagos gali nulemti, ar statyba taps klimato požiūriu neutrali, ar tik „mažiau tarši“.

 

Apibendrinimas

CO₂ emisijų mažėjimas Kinijoje yra svarbus signalas: energetikos transformacija pradeda veikti net ten, kur iššūkių mastas didžiausias. Milžiniškos investicijos į atsinaujinančią energetiką rodo, kad emisijas galima mažinti nestabdant ekonominio augimo. Tai keičia pasaulinę trajektoriją ir suteikia pagrindo atsargiam optimizmui.

Kartu šis pavyzdys aiškiai parodo ir pačios energetikos ribas. Net sparčiausia elektros dekarbonizacija neišspręs visos problemos, jei nespręsime medžiagų klausimo ir CO₂ sugėrimo, kuris jau yra atmosferoje. Būtent čia atsiranda gamtos vaidmuo – ne kaip priedas, o kaip integrali klimato strategijos dalis.

Kamštinių ąžuolų miškai ir natūralaus kamščio gaminiai yra geras tokio požiūrio pavyzdys. Tai sistema, kurioje emisijų mažinimas dera su ilgalaikiu anglies kaupimu, o ekonomika palaiko ekosistemos išsaugojimą, o ne jos degradaciją. Natūralus kamštis parodo, kad pastatai ir interjerai gali būti ne tik mažiau taršūs, bet ir aktyviai dalyvauti anglies balanse.

 

DUK

1. Kodėl emisijų mažėjimas vienoje šalyje turi tokį didelį pasaulinį poveikį?
Kinija sudaro apie 30 % pasaulinių CO₂ emisijų. Net nedidelis procentinis pokytis šioje šalyje reiškia milžinišką skirtumą pasauliniu mastu. Be to, Kinijos atsinaujinančios energetikos technologijų gamyba daro įtaką kainoms ir transformacijos tempui visame pasaulyje.

2. Kuo kamštinių ąžuolų miškai skiriasi nuo įprastų ūkinių miškų?
Kamštinių ąžuolų miškuose medžiai nekertami, kad būtų gauta žaliava. Renkama tik žievė, kuri atsinaujina. Dėl to medžiai gyvena labai ilgai ir po kiekvieno derliaus didina CO₂ sugėrimo tempą.

3. Ką galiu padaryti kaip projektuotojas ar vartotojas?
Atkreipti dėmesį ne tik į energijos vartojimo efektyvumą, bet ir į medžiagų kilmę bei jų anglies pėdsaką. Tokių sprendimų kaip natūralus kamštis pasirinkimas leidžia pasaulines tendencijas – nuo atsinaujinančios energetikos iki emisijų mažinimo – paversti labai konkrečiais, vietiniais sprendimais, turinčiais ilgalaikį poveikį klimatui.