Neigiamas anglies pėdsakas – skamba puikiai, bet ką tai iš tikrųjų reiškia?

 

Pastaraisiais metais sąvoka „anglies pėdsakas“ tapo viena dažniausiai vartojamų kalbant apie ekologiją ir tvarų vystymąsi. Įmonės noriai pabrėžia savo veiksmus klimato apsaugos srityje, o ant produktų etikečių vis dažniau matome pažadus mažinti CO₂ emisijas ar net teiginius apie „neigiamą anglies pėdsaką“.

Problema ta, kad – kaip ir daugelis madingų terminų – tai skamba gerai, bet ne visada reiškia tai, ką galėtume manyti. Šiame straipsnyje išsamiau paaiškinsime, ką iš tikrųjų reiškia „neigiamas anglies pėdsakas“, kaip jį galima pasiekti ir kada į šį apibrėžimą verta žiūrėti atsargiai.

 

Turinys
1. Įvadas
2. Kas yra anglies pėdsakas?
3. Neigiamas anglies pėdsakas – kaip tai įmanoma?
4. Kaip pasiekiamas neigiamas anglies pėdsakas?
5. Santrauka
6. DUK

 

Kas yra anglies pėdsakas?

Anglies pėdsakas – tai bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas į atmosferą dėl žmogaus veiklos – tiek asmens, įmonės, tiek konkretaus produkto mastu. Dažniausiai jis skaičiuojamas tonomis anglies dioksido ekvivalento (CO₂e), nes CO₂ yra labiausiai paplitusi ir geriausiai ištirta šiltnamio duja.

Praktiškai anglies pėdsakas apima viską – nuo energijos, reikalingos gamybai ir transportui, iki emisijų, susidarančių naudojant ar utilizuojant produktą. Kiekvienas veiksmas – kelionė automobiliu, siuntos išsiuntimas ar net kavos puodelio paruošimas – palieka tam tikrą pėdsaką šiltnamio dujų pavidalu.

Galima sakyti, kad anglies pėdsakas yra tarsi mūsų veiklos „klimato balansas“, rodantis, kokią įtaką turime atmosferai ir globaliniam atšilimui.

 

Neigiamas anglies pėdsakas – kaip tai įmanoma?

Diskusijose apie klimatą dažnai minimi du terminai: anglies neutralumas ir anglies neigiamumas. Nors jie skamba panašiai, jų reikšmė iš esmės skiriasi.

• Anglies neutralumas (carbon neutrality) reiškia, kad įmonė, procesas ar produktas išmeta tiek pat CO₂, kiek jo neutralizuojama – pavyzdžiui, sodinant medžius, investuojant į atsinaujinančią energiją ar perkant vadinamuosius anglies kreditus. Balansas tokiu atveju yra „nulis“.

• Neigiamas anglies pėdsakas (carbon negative) žengia dar vieną žingsnį toliau. Tai situacija, kai produktas ar veikla sugeria daugiau anglies dioksido, nei jo išskiria per visą savo gyvavimo ciklą. Tai ne tik žalos nebuvimas, bet ir realus teigiamas poveikis aplinkai – tarsi „emisijų poveikio atstatymas“.

Neigiamas anglies pėdsakas įmanomas tik tada, kai bendras emisijų ir CO₂ sugerties balansas, įvertinus visus etapus (nuo gamybos iki utilizacijos), yra mažesnis nei nulis. Tai retas reiškinys, reikalaujantis itin efektyvių technologinių ir gamtinių sprendimų.

Ką reiškia, kad produktas „sugeria daugiau, nei išskiria“?

Kai sakome, kad produktas „sugeria daugiau, nei išskiria“, turime omenyje, kad jo gamybos ar buvimo aplinkoje metu iš atmosferos surenkamas anglies dioksidas. Tai gali vykti dviem būdais:

1. Natūraliai, biologinių procesų, tokių kaip fotosintezė, dėka. Augalai – įskaitant medžius, iš kurių gaunamos natūralios žaliavos – sugeria CO₂, kad gamintų deguonį ir biomasę. Pavyzdžiu gali būti mediena, bambukas, o ypač natūralus kamštis, gaunamas iš kamštinio ąžuolo žievės ir pasižymintis ypatingu gebėjimu kaupti anglies dioksidą.

2. Technologiškai – pasitelkiant naujoviškus sprendimus, kurie surenka CO₂ iš atmosferos ar pramoninių procesų ir ilgam jį sulaiko (pvz., statybinėse medžiagose ar biokuro gamyboje).

Jei galutinis sugerto anglies dioksido kiekis viršija emisijas, susijusias su gamyba, transportu ir utilizacija – produktas gali būti laikomas turinčiu neigiamą anglies pėdsaką.

 

Kaip pasiekiamas neigiamas anglies pėdsakas?

Natūralus kamštis – praktinis pavyzdys

Vienas geriausių medžiagos, turinčios neigiamą anglies pėdsaką, pavyzdžių yra natūralus kamštis. Nors dažniausiai siejamas su butelių uždarymais, jo ekologinės savybės lemia vis didesnį pripažinimą statyboje, dizaine ir pramonėje. Natūralus kamštis – visiškai natūrali žaliava, gaunama nuo kamštinio ąžuolo (Quercus suber) žievės; šis medis daugiausia auga Portugalijoje, Ispanijoje ir Viduržemio jūros regiono šalyse.

Būtent kamščio išgavimo būdas lemia, kad jo gyvavimo ciklas turi išskirtinai palankų anglies balansą. Skirtingai nei dauguma natūralių žaliavų, kamščio gavimui medžių kirsti nereikia – priešingai, tai skatina jų tolesnį augimą ir gebėjimą sugerti CO₂.

Kodėl nereikia jo kirsti?

Kamštinis ąžuolas pasižymi nepaprastu gebėjimu regeneruotis. Jo žievė gali būti rankomis nuimama kas 9–12 metų, o po kiekvieno ciklo visiškai atauga. Medis ne tik nenukenčia – jis ima formuoti daugiau žievės, o šio proceso metu intensyviau sugeria anglies dioksidą iš atmosferos, kad kompensuotų apsauginio sluoksnio praradimą.

Dėl to kamštinis ąžuolas laikotarpiu tarp derlių sugeria net 3–5 kartus daugiau CO₂ nei medis, kurio žievė nenuimama. Skaičiuojama, kad kiekvienas kamštmedžių miško hektaras gali surišti nuo 10 iki 15 tonų anglies dioksido per metus – tai prilygsta keleivinio automobilio emisijoms nuvažiavus apie 80–100 tūkstančių kilometrų.

Kiek CO₂ sugeria kamštmedžių miškai?

Remiantis, be kita ko, Portugalijos instituto APCOR (Associação Portuguesa da Cortiça) tyrimais, kamštmedžių miškai pasaulyje sugeria apie 14 milijonų tonų CO₂ per metus. Tai milžiniškas dydis, turint omenyje, kad šių miškų plotai sudaro tik nedidelę pasaulinių miškų dalį.

Be to, patys iš natūralaus kamščio pagaminti produktai – pavyzdžiui, kamščiai, izoliacinės plokštės ar dekoratyviniai elementai – savyje laiko anglį visą naudojimo laiką, o perdirbti – dar ilgiau. Taip natūralus kamštis veikia kaip natūralus anglies dioksido sandėlis.

Natūralus kamštis kaip atsinaujinanti ir perdirbama žaliava

Natūralus kamštis – ne tik medžiaga, turinti neigiamą anglies pėdsaką, bet ir pavyzdingas žiedinės ekonomikos modelis.

• Atsinaujinantis – nes medis atsikuria be kirtimo, užtikrindamas stabilų žaliavos šaltinį dešimtmečius.

• Biologiškai skaidus – pasibaigus naudojimui, natūralus kamštis suyra natūraliai, neteršdamas aplinkos.

• Perdirbamas – jį galima paversti granuliatu, iš kurio gaminamos plokštės, grindų paklotai, net automobilių ar sporto detalės.

 

Santrauka

Sąvoka „neigiamas anglies pėdsakas“ skamba viltingai – ir iš tiesų gali reikšti realų pokytį klimato apsaugos link. Tačiau praktika rodo, kad ne kiekvienas šio termino vartojimas reiškia tą patį.

Neigiamas anglies pėdsakas pasiekiamas tada, kai produktas ar procesas sugeria daugiau anglies dioksido, nei išskiria per visą savo gyvavimo ciklą. Tai itin ambicingas tikslas, įmanomas daugiausia dėl gamtinių sprendimų (kaip natūralaus kamščio atveju) ar inovatyvių technologijų, kurios ilgam suriša CO₂.

Kartu verta išlaikyti sveiką skepticizmą rinkodaros pareiškimams. Ne kiekviena įmonė, kalbanti apie neutralumą ar „neigiamumą“, jį realiai pasiekia. Svarbiausia – skaidrumas, duomenų patikimumas ir pilnas produkto gyvavimo ciklo vertinimas. Natūralaus kamščio istorija vis dėlto rodo, kad darnus vystymasis įmanomas be kompromisų – tereikia suprasti ir išnaudoti gamtos išmintį. Jei projektuosime produktus ir procesus remdamiesi panašiais principais – atsinaujinamumu, ilgaamžiškumu ir pilna atsakomybe už emisijas – galime ne tik mažinti žalą, bet ir realiai pradėti atkurti klimato pusiausvyrą.

 

DUK

1. Ar natūralus kamštis iš tikrųjų sugeria CO₂?

Taip. Kamštinis ąžuolas, iš kurio gaunamas natūralus kamštis, regeneruodamas žievę sugeria labai didelius anglies dioksido kiekius – net kelis kartus daugiau nei medžiai, kurių žievė nenuimama. Kamštmedžių miškai pasaulyje kasmet suriša apie 14 milijonų tonų CO₂, o patys natūralaus kamščio gaminiai laiko anglį visą naudojimo laiką.

2. Ar pasaulis gali tapti „neigiamas“ pagal emisijas?

Teoriškai taip, bet tam reikėtų globalios transformacijos – perėjimo prie atsinaujinančios energijos, CO₂ surinkimo technologijų plėtros bei plataus masto ekosistemų apsaugos ir atkūrimo. Tai neįvyks per dieną, tačiau kiekvienas realus žingsnis emisijų mažinimo link yra svarbus.

3. Kuo skiriasi anglies neutralumas nuo neigiamo anglies pėdsako?

Anglies neutralų produktą apibūdina nulinis emisijų balansas – tai reiškia, kad CO₂ emisijos kompensuotos, pavyzdžiui, sodinant medžius. Tuo tarpu neigiamą anglies pėdsaką turintis produktas žengia žingsnį toliau – jis ne tik neišskiria CO₂ „į pliusą“, bet net pašalina jį iš atmosferos, tampdamas teigiamu klimato kaitos pokyčio veiksniu.