Užstatas už butelius – ar tai prasminga? Žiūrime privalumus ir trūkumus

 

Vis dažniau girdime apie užstato sistemos įvedimą buteliams. Vieniems tai žingsnis ekologijos link, kitiems – nereikalingas kasdienio apsipirkimo apsunkinimas. Šio sprendimo tikslas – skatinti vartotojus grąžinti panaudotus butelius ir taip sumažinti atliekų kiekį, patenkantį į aplinką.

Nors daugelyje Europos šalių ši sistema veikia jau daugelį metų, pavyzdžiui, Lenkijoje ji dar tik diegiama. Todėl verta atidžiau pažvelgti – ar butelių užstatas iš tiesų turi prasmę, kokią naudą ir sunkumus jis sukelia?

 

Turinys
1. Įvadas
2. Iš kur kilo užstato už butelius idėja?
3. Užstato sistemos privalumai
4. Užstato sistemos trūkumai
5. Ar užstato sistema iš tikrųjų sprendžia plastiko problemą?
6. Alternatyvos: aplinkai draugiškos medžiagos
7. Santrauka
8. DUK

 

Iš kur kilo užstato už butelius idėja?

Kaip sistema veikia teoriškai?

Teoriškai užstato sistema turėtų būti paprasta ir aiški. Perkant gėrimą, klientas sumoka papildomą sumą – užstatą – pridedamą prie produkto kainos. Ištuštinęs butelį, jis gali jį grąžinti į parduotuvę ar surinkimo punktą ir atgauti pinigus grynaisiais arba kuponu nuolaidai. Tokiu būdu pakuotės grįžta į sistemą, o surinktos žaliavos yra perdirbamos arba naudojamos pakartotinai.

Tikslas – sukurti uždarą ciklą, kuriame žaliavos nėra švaistomos, o išlieka naudojamos kuo ilgiau. Todėl ši sistema yra svarbi žiedinės ekonomikos dalis, mažinanti atliekų kiekį ir naujų medžiagų poreikį.

Kaip tai atrodo praktiškai?

Praktiškai užstato sistema skiriasi priklausomai nuo šalies. Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Norvegijoje ar Vokietijoje, ji veikia itin sklandžiai – parduotuvėse esantys automatai priima butelius ir skardines, atpažįsta brūkšninius kodus bei medžiagos tipą, o vėliau spausdina čekį su grąžintina suma.

Kitose šalyse sistema dar tik tobulinama ir reikalauja geresnės logistikos. Labai svarbus veiksnys yra surinkimo punktų skaičius, vartotojui patogus procesas bei aiškios taisyklės. Kuo paprastesnis grąžinimo būdas, tuo efektyviau veikia visa sistema.

Kur galima grąžinti butelius?

Dažniausiai butelius ir skardines galima grąžinti:

• didžiuosiuose prekybos centruose,

• užstato automatuose,

• kai kuriuose prekybos tinklų surinkimo punktuose,

• o kai kuriose šalyse – ir perdirbimo centruose ar mobiliuose surinkimo punktuose.

Pavyzdžiui, Lenkijoje planuojama, kad didesnės parduotuvės bus įpareigotos priimti pakuotes, o mažesnės galės prisijungti prie sistemos savanoriškai.

Kokie produktai įtraukti į užstato sistemą?

Užstatu dažniausiai apmokestinami:

• plastikiniai (PET) buteliai iki 3 litrų,

• aliumininės skardinės iki 1 litro,

• daugkartinio naudojimo stikliniai buteliai iki 1,5 litro.

Paprastai sistema neapima sulčių ar pieno pakuočių iš kartono bei specialių talpų, pvz., aliejaus ar stipriųjų gėrimų butelių.

Koks yra užstato dydis ir kaip jį atgauti?

Užstato dydis skiriasi priklausomai nuo šalies. Daugumoje Europos valstybių jis siekia nuo 15 iki 25 euro centų. Lenkijoje planuojama suma – 50 grošių už kiekvieną pakuotę, kurią apima sistema.

Užstatas grąžinamas iš karto – grynaisiais, nuolaidų kuponu arba per automatą. Taip visas procesas tampa paprastas ir skaidrus, o vartotojai noriau dalyvauja sistemoje, kuri realiai mažina atliekų kiekį.

 

Užstato sistemos privalumai

Paskata grąžinti panaudotus butelius

Didžiausias užstato sistemos privalumas – finansinė motyvacija. Nors užstatas yra nedidelis, jis labai veiksmingas – vartotojams tampa natūraliu stimulu grąžinti pakuotes. Šalyse, kur sistema veikia jau seniai, grąžinimo rodikliai siekia net 90–97%, o tai rodo, kad ekonominė paskata yra daug veiksmingesnė nei vien aplinkosaugos sąmoningumo skatinimas.

Dėl to net žmonės, kurie nesivadovauja ekologiniais sumetimais, noriai grąžina butelius ir skardines, kad atgautų sumokėtus pinigus. Ši sistema prisideda ne tik prie aplinkosaugos, bet ir prie socialiai atsakingų įpročių formavimo, kurie ilgainiui tampa norma.

Mažiau šiukšlių viešosiose erdvėse

Vienas akivaizdžiausių užstato sistemos poveikių – ženklus šiukšlių kiekio sumažėjimas viešosiose vietose. Šalyse, kuriose sistema DRS gerai veikia, apleistų butelių ir skardinių kiekis sumažėjo net 80–90%.

Gėrimų buteliai sudaro didelę atliekų dalį, paliekamą parkuose, miškuose ar pakelėse. Įvedus užstatą, jie tampa nebe šiukšlėmis, o vertingu produktu, kurį galima grąžinti ir atgauti pinigus. Rezultatas – švaresnė aplinka ir mažesnė našta miesto tarnyboms, atsakingoms už švarą.

Didesnis perdirbimo ir žaliavų pakartotinio naudojimo lygis

Užstato sistema padeda ženkliai pagerinti perdirbimo efektyvumą. Grąžinami buteliai paprastai būna švarūs, surūšiuoti ir be priemaišų, todėl iš jų gaunama aukštos kokybės žaliava. Tokia medžiaga lengvai naudojama naujų pakuočių gamybai, taip uždarant žaliavų ciklą ir mažinant poreikį gaminti naujas iš naftos ar boksito.

 

Užstato sistemos minusai ir trūkumai

Papildomos vartotojo išlaidos

Užstato įvedimas reiškia, kad kasoje už kiekvieną gėrimą, įtrauktą į sistemą, sumokėsime daugiau. Nors pinigus galima atgauti grąžinus pakuotę, praktiškai tai yra papildoma išlaida pirkimo momentu.

Šeimoms, perkančioms didesnius kiekius, ar mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms tai gali būti tam tikras nepatogumas, ypač jei sistema dar nėra plačiai prieinama ir surinkimo punktai yra toli.

Tuščių pakuočių laikymas namuose

Kol buteliai bus grąžinti į parduotuvę, juos reikia kažkur laikyti. Daugelyje namų ūkių tai reiškia kelių dienų ar savaičių tuščių pakuočių kaupimą, kas gali būti nepatogu ir užimti nemažai vietos, ypač mažuose butuose.

Buteliai ir skardinės turi būti pakankamai švarūs, o tai reikalauja papildomų pastangų – juos reikia perplauti ir išrūšiuoti. Žmonėms, įpratusiems tiesiog mesti atliekas į plastiko ar metalo konteinerius, ši nauja prievolė gali būti laikoma nepatogia ir laiko reikalaujančia.

Neįpatogumai mažoms parduotuvėms ir vietos trūkumas

Ne kiekviena parduotuvė pajėgi atitikti užstato sistemos logistinius reikalavimus. Mažos prekybos vietos dažnai neturi pakankamai erdvės tuščioms pakuotėms sandėliuoti, o butelių grąžinimo automato įsigijimas ir priežiūra joms yra didelė sąnauda.

Dėl to nemažai mažų parduotuvių gali atsisakyti dalyvauti sistemoje, o tai sumažins surinkimo vietų skaičių ir sumenkins vartotojų patogumą. Savo ruožtu tai gali mažinti visos programos efektyvumą – kuo sunkiau grąžinti butelius, tuo rečiau žmonės tai darys.

 

Ar užstato sistema tikrai išsprendžia plastiko problemą?

Užstato sistema neabejotinai yra veiksminga priemonė kovojant su atliekomis, tačiau jos galimybės ribotos. Ji padeda sutvarkyti pakuočių apytaką ir didina perdirbimo lygį, tačiau nepašalina problemos priežasties – masinės plastiko gamybos.

Plastikas – vis dar sudėtinga medžiaga

Plastikas pakeitė pramonę, bet tapo ir vienu didžiausių šiuolaikinių ekologinių iššūkių. Nepaisant technologijų pažangos, jo perdirbimas vis dar sudėtingas, brangus ir menkai efektyvus. Kiekvienas perdirbimo ciklas blogina žaliavos kokybę, todėl iš gėrimų butelio ne visada pagaminamas naujas butelis – dažniau žemesnės vertės gaminys, pvz., audinių pluoštas ar techninės medžiagos.

Užstatas kaip „ekologinis pateisinimas“

Užstato įvedimas gali suteikti visuomenei ekologinio komforto jausmą – įspūdį, kad jei buteliai grąžinami ir perdirbami, plastiko problema išspręsta. Iš tiesų užstato sistema nemažina gaminamo plastiko kiekio, o tik pagerina jo apytaką.

Gamintojams tai gali tapti patogiu pateisinimu toliau naudoti vienkartines pakuotes. Rinkodaros kampanijose dažnai pabrėžiamas perdirbimas, nutylint faktą, kad veiksmingiausias būdas saugoti aplinką yra mažinti gamybą ir vartojimą.

Ar verčiau neturėtume mažinti gamybos, o ne ją tobulinti?

Iš ekologinės perspektyvos perdirbimas tėra simptomų gydymas, o ne priežasties sprendimas. Kol plastiko gamyba augs, net ir veiksmingiausia užstato sistema nesustabdys problemos didėjimo.

Todėl kyla esminis klausimas: ar ne geriau būtų mažinti patį plastiko gamybos mastą, užuot susitelkus vien į perdirbimo tobulinimą?

 

Alternatyvos: aplinkai draugiškos medžiagos

Stiklas – sugrįžtanti klasika

Stiklas – viena seniausių ir ekologiškiausių pakuočių medžiagų. Jis 100% perdirbamas, o perdirbimo metu kokybė nemažėja — iš butelio visada gali būti pagamintas kitas butelis. Be to, stiklas nereaguoja su maistu ar gėrimais, todėl yra saugus ir patvarus.

Metalai ir aliuminis – perdirbimas beveik be nuostolių

Metalai, ypač aliuminis, pasižymi išskirtinėmis savybėmis perdirbimo požiūriu. Jie gali būti perdirbami neribotą kiekį kartų neprarandant kokybės, todėl yra vieni geidžiamiausių žaliavų žiedinėje ekonomikoje.

Natūralus kamštis – išskirtinių savybių natūrali žaliava

Natūralus kamštis – visiškai natūrali medžiaga, gaunama nuo kamštinio ąžuolo žievės nenukertant medžio. Jis yra atnaujinamas, biologiškai suyrantis ir kompostuojamas, o jo gamyba daro nedidelį poveikį aplinkai.

Tradicinė jo paskirtis – vyno pramonė, tačiau šiandien jis plačiai naudojamas ir dizaine, statyboje bei madoje. Natūralus kamštis yra lengvas, elastingas, atsparus vandeniui ir turi izoliacinių savybių. Svarbiausia — jis suyra nepalikdamas kenksmingų atliekų.

 

Santrauka

Užstato sistema – viena veiksmingiausių priemonių, padedančių žiedinei ekonomikai. Ji veikia paprastai — skatina grąžinti pakuotes per finansinį stimulą — ir duoda apčiuopiamos naudos: mažiau šiukšlių viešosiose erdvėse, aukštesnis perdirbimo lygis ir geresnis žaliavų panaudojimas.

Tačiau užstato sistemos nereikėtų laikyti stebuklingu sprendimu atliekų problemai. Ji reikalauja gerai suplanuotos logistikos, investicijų į infrastruktūrą ir vartotojų švietimo. Be to, ji nepašalina pagrindinės problemos — plastiko perteklinės gamybos.

Todėl butelių užstatas turėtų būti vertinamas kaip viena platesnio pokyčio dalių, o ne tikslas savaime. Lygiagrečiai reikia plėtoti daugkartinio naudojimo sprendimus, skatinti aplinkai draugiškas medžiagas, tokias kaip natūralus kamštis, ir mažinti vienkartinių produktų vartojimą.

 

DUK

1. Kas yra užstato sistema?
Tai sprendimas, kai perkant gėrimą butelyje ar skardinėje prie kainos pridedamas nedidelis užstatas. Klientas jį atgauna grąžinęs tuščią pakuotę į parduotuvę arba automatą. Sistemos tikslas – padidinti grąžinamų pakuočių kiekį ir mažinti aplinkos teršimą.

2. Kur galima grąžinti butelius ir skardines?
Paprastai – didžiuosiuose prekybos centruose ir supermarketuose, kuriuose įrengti užstato automatai. Kai kuriais atvejais pakuotes galima grąžinti ir mažesnėse parduotuvėse arba specialiuose surinkimo punktuose.

3. Kas nutinka grąžintoms pakuotėms?
Grąžintos pakuotės keliauja perdirbti arba – jei jos stiklinės ir daugkartinės – pakartotinio užpildymo. Taip mažinamas žaliavų naudojimas ir atliekų kiekis.

4. Ar užstato sistema tikrai išsprendžia plastiko problemą?
Ne visiškai. Ji sutvarko pakuočių apytaką ir didina perdirbimą, tačiau nemažina plastiko gamybos. Norint realiai mažinti jo kiekį, būtinos gamybos lygmens priemonės ir alternatyvių medžiagų skatinimas.