8 valandos prie ekrano – ne visada galime to išvengti, bet galime...

 

Apie darbą ir sėdėjimą prie stalo dažniausiai kalbama stuburo kontekste. Visi žinome rekomendacijas dėl ergonomiškos kėdės, monitoriaus aukščio ar sėdėjimo pozycijos. Tačiau susitelkus į laikyseną lengva pamiršti organą, kuris visą dieną taip pat atlieka intensyvų darbą – mūsų akis. Šiuolaikinis gyvenimas reiškia nuolatinį žiūrėjimą į įvairius ekranus – kompiuterį, telefoną, planšetę ar televizorių.

Šiame straipsnyje pažvelgsime, kaip šiuolaikinis gyvenimo būdas veikia mūsų akis, kodėl ne visada galime visiškai išvengti ekranų ir ką galime padaryti, kad sumažintume jų neigiamą poveikį.

 

Turinys
1. Įvadas
2. Šiuolaikinė kasdienybė – darbas, mokymasis ir poilsis prie ekrano
3. Ilgo žiūrėjimo į ekraną pasekmės
4. Šviesa, spalvos ir medžiagos – regėjimo sąjungininkai
5. Natūralus kamštis – ne tik ekologiškas, bet ir raminantis
6. Kaip įtraukti natūralų kamštį į interjerą?
7. Ką dar galime daryti kasdien?
8. Apibendrinimas
9. DUK

 

Šiuolaikinė kasdienybė – darbas, mokymasis ir poilsis prie ekrano

Dar prieš du dešimtmečius kontaktas su ekranu buvo ribotas vos keliomis valandomis per dieną – dažniausiai darbo metu prie kompiuterio arba vakare žiūrint televizorių. Šiandien ekranas mus lydi beveik nuolat: darbe, namuose, viešajame transporte, mokantis ar ilsintis. Telefonas tapo asmeniniu valdymo centru – juo kalbame, mokame, planuojame dieną, perkame, mokomės ir pramogaujame. Kompiuterio monitorius – tai mūsų langas į profesinį ir mokymosi pasaulį, kuriame praleidžiame aštuonias, dešimt ar net daugiau valandų kasdien.

Todėl sunku kalbėti apie atsitraukimą nuo ekranų – jie tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Nuotolinis darbas, mokymasis internetu, bendravimas per vaizdo konferencijas ir programėles – visa tai reiškia, kad žiūrėjimas į monitorių tapo ne tik būtinybe, bet ir socialine norma. Daugelyje profesijų darbas be kompiuterio tiesiog neįmanomas.

Ne visada galime to išvengti, nes skaitmeninis pasaulis suteikia ir daugybę privalumų – prieigą prie žinių, bendravimą su artimaisiais, profesinį tobulėjimą, lankstumą. Problema atsiranda tada, kai riba tarp būtinybės ir įpročio išnyksta, o mūsų akys nebeturi nė akimirkos poilsio.

 

Ilgo žiūrėjimo į ekraną pasekmės

Akys nėra sukurtos ilgai fokusuotis į vieną, artimą atstumą. Natūraliomis sąlygomis žvilgsnis keliauja toliau ir arčiau, o akių raumenys dirba kintamu ritmu. Tuo tarpu darbas prie kompiuterio ar telefono verčia nuolat įtempti tuos pačius raumenis ir koncentruotis į ekraną, esantį vos keliasdešimt centimetrų nuo twarzy. Dėl to akys pavargsta – atsiranda sausumo, perštėjimo pojūtis, sunku išlaikyti ryškumą, o akys tampa „sunkios“.

Šis simptomų rinkinys šiandien vadinamas kompiuterinio matymo sindromu (Computer Vision Syndrome). Jis vis dažniau pasireiškia net vaikams ir jaunimui – mokiniams, studentams, biurų darbuotojams ir žmonėms, kurie po darbo taip pat naudojasi mobiliaisiais įrenginiais. Būdingi simptomai – neryškus vaizdas, padidėjęs jautrumas šviesai, per didelis ašarojimas arba sausumo pojūtis, taip pat lengvas akių ar kaktos skausmas.

Per didelis mėlynos šviesos, kurią skleidžia ekranai, poveikis dar labiau gilina problemą. Didelės energijos šviesa gali greičiau sukelti akių nuovargį ir paveikti paros ritmą, trikdydama natūralų miego ir budrumo ciklą. Todėl daugelis žmonių, dirbančių prie kompiuterio iki vėlyvo vakaro, pastebi sunkumų užmiegant ar per didelį dirglumą po darbo.

Ilgalaikis akių nuovargis turi ir pažintinių pasekmių. Kai akys pervargusios, smegenys sunaudoja daugiau energijos, kad išlaikytų koncentraciją ir apdorotų vizualinius dirgiklius. Dėl to greičiau pavargstame, sunkiau sutelkiame dėmesį, o darbo tempas lėtėja. Akys tampa ne tik regėjimo organu, bet ir mūsų bendro nuovargio „barometru“.

 

Šviesa, spalvos ir medžiagos – regėjimo sąjungininkai

Mūsų akys nereaguoja vakuume – jos jautrios šviesai, spalvoms, kontrastui ir faktūroms. Aplinka, kurioje praleidžiame valandas prie ekrano, turi didelę įtaką regėjimo komfortui ir akių nuovargiui. Gerai suprojektuota erdvė gali būti natūralus akių sąjungininkas, o netinkamas apšvietimas ar spalvų pasirinkimas gali sustiprinti diskomfortą.

Svarbiausias elementas – šviesa: jos kokybė, kryptis ir intensyvumas. Per ryški, šalta LED šviesa vargina akis taip pat, kaip ir per tamsi aplinka. Idealus apšvietimas – tolygus, išsklaidytas, artimas natūraliai dienos šviesai, neakina ir nesukelia atspindžių ekrane. Dieną verta naudotis dienos šviesa, tačiau vengti tiesioginio saulės spindulių monitoriuje – geriausia stalą pastatyti šonu į langą. Vakare tinka šiltesnio atspalvio šviesa, padedanti atsipalaiduoti ir netrikdanti miego ritmo.

Ne mažiau svarbios interjero spalvos. Ryškios, kontrastingos, ypač šaltos spalvos stimuliuoja, bet ilgainiui vargina akis. Švelnūs smėlio, pilki, žalsvi ar rusvi atspalviai kuria harmoniją ir padeda akims pailsėti. Tokia aplinka leidžia monitoriui netapti dominuojančiu objektu, o žvilgsniui lengviau pereiti nuo darbo taško prie aplinkos.

Didelę reikšmę turi ir medžiagos bei faktūros. Matiniai, natūralūs, neblizgūs paviršiai – kaip medis, audiniai ar natūralus kamštis – padeda šviesai išsisklaidyti ir mažina atspindžius, kurie neretai sukelia mikroįtampas akių raumenims. Skirtingai nuo blizgių stalų ar šaltų metalinių paviršių, šiltos, minkštos medžiagos kuria vizualiai ramią aplinką, mažiau varginančią regėjimą.

 

Natūralus kamštis – ne tik ekologiškas, bet ir raminantis

Natūralus kamštis – medžiaga, kuri pastaraisiais metais sugrįžta į interjerus su nauja jėga – ne tik kaip ekologiškas pasirinkimas, bet ir kaip elementas, palaikantis mūsų pojūčius. Jo unikalios savybės daro jį sąjungininku mūsų akims kasdienėje darbo ir mokymosi aplinkoje.

Svarbiausia – natūralaus kamščio struktūra: netaisyklinga, švelni, su subtilia poringumu. Ji leidžia šviesai ne atsispindėti, o tolygiai išsisklaidyti, sukuriant švelnesnes sąlygas regėjimui. Erdvei, kurioje gausu lygių, blizgių paviršių, natūralus kamštis suteikia vizualinę pusiausvyrą – sumažina nemalonius atspindžius, kurie priverčia akis nuolat keisti fokusą.

Kitas privalumas – spalvų gama. Natūralūs kamščio atspalviai – nuo šviesaus smėlio iki tamsaus rudo – priklauso šiltai spalvų paletei, kuri ramina akis ir nesukelia stipraus kontrasto su kompiuterio ekranu. Akys ilsisi natūralioje, švelnioje aplinkoje, o erdvė įgauna jaukumo ir šilumos.

Natūralus kamštis taip pat teigiamai veikia patalpos mikroklimatą. Tai kvėpuojanti medžiaga, kuri reguliuoja drėgmės ir temperatūros lygį. Dėl to išnyksta sausumo pojūtis, dažnai didinantis akių dirginimą, ypač patalpose su šildymu ar oro kondicionieriumi. Natūraliai jis palaiko ne tik regėjimo komfortą, bet ir bendrą savijautą.

 

Kaip įtraukti natūralų kamštį į interjerą?

Natūralus kamštis lengvai dera su įvairiais interjero stiliais – nuo minimalistinių biurų iki jaukių namų kabinetų. Jo neutrali spalva, minkšta tekstūra ir natūrali kilmė leidžia naudoti jį įvairiais būdais, kuriant aplinką, kuri yra švelni akims ir patogi kasdieniam darbui.

Sienos ir kamštinės plokštės – vienas įdomiausių sprendimų. Padengus sienos dalį natūralaus kamščio plokštėmis, patalpa įgauna šilumos ir vizualinio minkštumo, o kartu pagerėja akustika. Tokia danga mažina aštrius kontrastus – vietoj šaltų, šviesą atspindinčių paviršių akys mato natūralią struktūrą, kuri subtiliai išsklaido šviesą. Biure ar namų darbo vietoje verta įrengti natūralų kamštį už monitoriaus ar jo matymo lauke – tai suteiks ramią, neutralią foninę aplinką.

Ne mažiau praktiškas sprendimas – biuro lentos ir aksesuarai iš natūralaus kamščio. Jie padeda tvarkytis erdvėje ir suteikia jai vizualinio lengvumo. Natūralaus kamščio lenta, vietoje plastikinių ar metalinių organizatorių, įneša šiltą akcentą ir vizualiai sukuria tvarką, kas padeda susikaupti.

Smulkesni elementai, tokie kaip padėkliukai, dekoracijos ar dėklai iš natūralaus kamščio, – paprastas būdas įnešti gamtos į kasdienius darbo ritualus. Minkšti padėkliukai nešiojamajam kompiuteriui ar pelei mažina kontrastą tarp šalto stalviršio ir ekrano, kartu saugo rašomojo stalo paviršių. Net ir nedideli natūralaus kamščio akcentai – puodelių padėkliukai, rėmeliai ar dėžutės smulkmenoms – vizualiai suteikia erdvei jaukumo ir sukuria akims palankų foną.

 

Ką dar galime daryti kasdien?

Viena veiksmingiausių priemonių – 20-20-20 taisyklė. Kas 20 minučių prie ekrano verta nukreipti žvilgsnį 20 sekundžių į objektą, esantį maždaug už 20 pėdų (apie 6 metrų). Šis paprastas pratimas atpalaiduoja akių raumenis ir grąžina jiems natūralų fokusavimo ritmą. Dar geresniam efektui galima sujungti tai su giliu įkvėpimu – per tą trumpą laiką pailsi ne tik akys, bet ir mintys.

Padeda ir žvilgsnio krypties bei gylio kaitaliojimas. Pakanka pažvelgti pro langą – į medžius, dangų ar tolumoje esančius pastatus. Žalia spalva veikia ypač raminamai – jos šviesos bangos ilgis akiai yra neutraliausias, todėl žiūrėjimas į augalus ar natūralius peizažus greitai atpalaiduoja. Biure šį efektą galima sustiprinti, matymo lauke pastačius bent kelis vazoninius augalus.

Verta nepamiršti ir mikropertraukų – trumpų, kelių dešimčių sekundžių pauzių, kai nukreipiame žvilgsnį nuo ekrano, prisimerkiame arba leidžiame akims „pailsėti“ prietemoje. Reguliaras mirksėjimas (sąmoningai dažnesnis nei įprastai) apsaugo akies paviršių nuo išdžiūvimo, kuris sausose patalpose ar su kondicionavimu greitai atsiranda.

Naudingi ir atsipalaidavimo pratimai akims: švelnūs akių sukiojimai ratu, žvilgsnio kėlimas pakaitomis aukštyn ir žemyn.

Svarbiausia – išlaikyti dienos pusiausvyrą. Ne visada galime atsiplėšti nuo ekrano, bet galime išmokti žiūrėti protingiau: daryti pertraukas, sąmoningai nukreipti žvilgsnį toliau nuo monitoriaus ir kurti erdvę, kurioje akys iš tiesų pailsi.

 

Apibendrinimas

Gyvename pasaulyje, kuriame sunku pabėgti nuo ekranų – jie lydi mus darbe, mokantis ir kasdienybėje. Ne visada galime sumažinti laiką prie monitoriaus, tačiau galime pasirūpinti, kad šis laikas akims būtų mažiau varginantis.

Mūsų akims reikia ne tik pertraukų, bet ir palankios aplinkos – šviesos, kuri nevargina, spalvų, kurios neerzina, bei paviršių, neatspindinčių aštrių blyksnių. Šiame kontekste svarbi net aplinkos medžiagų pasirinktis. Natūralus kamštis, dėl savo šiltos spalvos ir minkštos struktūros, padeda išsklaidyti šviesą, sušvelninti kontrastus ir sukurti ramią aplinkos foną kasdieniam regėjimo darbui.

 

DUK

1. Kaip dažnai daryti pertraukas nuo ekrano?

Geriausia taikyti 20-20-20 taisyklę – kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėti į maždaug 6 metrų atstumą. Kas kelias valandas pravartu padaryti ir ilgesnę, kelių minučių pertrauką, kad akys pilnai atsigautų. Reguliarumas šių trumpų pauzių yra svarbesnis nei viena ilga pertrauka.

2. Ar ekrano ryškumas svarbus akims?

Be abejo. Per ryškus ekranas akiną ir didina akių raumenų įtampą, o per tamsus verčia akis labiau stengtis skaitant turinį. Geriausia suderinti monitoriaus ryškumą su apšvietimu patalpoje – kad ekranas nebūtų nei stipraus šviesos šaltinio, nei „tamsios dėmės“ vaidmenyje aplinkos fone.

3. Kokios interjero spalvos palankiausios akims?

Akims palankiausios natūralios, prislopintos spalvos – smėlio, žalios, rudos ar pilkos atspalviai. Jos nevargina, nekuria aštrių kontrastų ir padeda susikaupti. Verta vengti labai intensyvių spalvų matymo lauke, ypač už monitoriaus, nes jos gali blaškyti ir didinti įtampą akims.