EUDR: ES kova dėl miškų. Ši medžiaga atlieka pagrindinį vaidmenį.

Europos Sąjunga šiandien susiduria su vienu didžiausių mūsų laikų ekologinių iššūkių – miškų kirtimo ir degradacijos sustabdymu visame pasaulyje. Šis reiškinys ne tik lemia dramatišką biologinės įvairovės nykimą, bet ir stiprina klimato krizę, nes mažėja natūralūs anglies dioksidą sugeriantys ištekliai. Atsakydama į šią grėsmę, Europos Sąjunga įvedė EUDR (EU Deforestation Regulation) – reglamentą, kurio tikslas yra apriboti importą ir prekybą produktais, galinčiais būti susijusiais su miškų naikinimu.

Šiame straipsnyje parodysime, kodėl natūralus kamštis atlieka ypatingą vaidmenį EUDR kontekste.

 

Turinys:
1. Įvadas
2. Kas yra EUDR?
3. Natūralaus kamščio ypatumai
4. Kamščio atitiktis EUDR reikalavimams
5. Išvados
6. DUK

 

Kas yra EUDR?

EUDR, arba EU Deforestation Regulation (ES reglamentas dėl miškų kirtimo prevencijos), – tai 2023 m. Europos Sąjungos priimtas teisės aktas, kurio pagrindinis tikslas yra sumažinti neigiamą Europos vartojimo poveikį pasaulio miškams. Šis reglamentas įsigaliojo 2023 m. birželį, o jo taikymas bus privalomas nuo 2024 m. pabaigos.

Reglamento tikslas ir taikymo sritis

Pagrindinis EUDR tikslas – užtikrinti, kad į ES rinką tiekiami arba iš jos eksportuojami produktai neprisidėtų prie miškų kirtimo ar degradacijos. Tai reiškia, kad įmonės turės įrodyti, jog jų naudojamos žaliavos ir prekės gaunamos teritorijose, kuriose nevyko neteisėta miškų kirtimo veikla ir nebuvo naikinami miškų ekosistemai svarbūs plotai.

Reikalavimai įmonėms

Pagal EUDR kiekvienas subjektas, tiekiantis prekes į ES rinką, turės pateikti deramo patikrinimo deklaraciją (due diligence statement). Šiame dokumente turi būti nurodyta:

• žaliavos gamybos vietos geografiniai duomenys,

• įrodymai apie atitiktį vietos įstatymams,

• patvirtinimas, kad gamyba po 2020 m. gruodžio 31 d. nesukėlė miškų kirtimo.

Įmonėms, nesilaikančioms reikalavimų, gali būti taikomos griežtos sankcijos, įskaitant finansines baudas, prekių konfiskavimą ir net draudimą vykdyti veiklą ES, jei pažeidimai kartojasi.

Pasaulinė reikšmė

EUDR – tai svarbus žingsnis ES klimato ir aplinkosaugos politikoje. Viena vertus, jis sustiprina įsipareigojimus, prisiimtus pagal Europos žaliąjį kursą, kita vertus, tai signalas pasaulio rinkoms, kad prieiga prie Europos rinkos bus galima tik tiems gamintojams, kurie laikosi tvarios plėtros principų.

 

Natūralaus kamščio ypatumai

Kamštinio ąžuolo žievės gavybos procesas

Natūralus kamštis gaunamas iš kamštinio ąžuolo (Quercus suber) – medžio, būdingo Viduržemio jūros regionams, ypač Portugalijai, Ispanijai, Italijai ir Marokui. Svarbiausia šio proceso ypatybė yra jo neinvazyvumas: kamštis gaunamas nuluptant žievę, o ne kertant medį.

Pirmasis „žievės nuėmimas“ paprastai atliekamas, kai medžiui būna apie 25 metai ir žievė pasiekia tinkamą storį. Po to derliaus ciklas kartojamas kas 9–12 metų per visą medžio gyvenimą, kuris gali siekti net iki 200 metų. Tokiu būdu vienas medis daug kartų tiekia žaliavą neprarasdamas gebėjimo regeneruotis.

Procesas atrodo taip:

1. Atsargus žievės įpjovimas – specialiais įrankiais, kad nebūtų pažeista gyva medžio dalis.

2. Žievės plokščių atskyrimas – jos vėliau džiovinamos ir toliau apdorojamos.

3. Žievės regeneracija – per dešimtmetį medis užaugina naują sluoksnį, užtikrindamas žaliavos tęstinumą.

Toks gavybos būdas daro kamščio gamybą vienu iš tvariausių procesų miškininkystėje.

Skirtumas tarp kamščio ir kitų miško žaliavų

Skirtingai nei mediena, kurios gavimas dažniausiai susijęs su viso medžio nukirtimu, kamštis yra atsinaujinanti ir cikliškai gaunama žaliava. Tai reiškia, kad jo gamyba neprisideda prie miškų naikinimo, bet netgi palaiko kamštinių ąžuolynų ilgaamžiškumą ir sveikatą.

Kitos miško žaliavos, tokios kaip atogrąžų mediena, palmių aliejus ar kaučiukas, kelia rimtų aplinkosauginių problemų:

• biologinės įvairovės nykimas – dėl buveinių naikinimo,

• CO₂ emisija – dėl miškų kirtimo ir dirvožemio degradacijos,

• visų ekosistemų naikinimas – dažnai negrįžtamas.

 

Kamščio atitiktis EUDR reikalavimams

Nereikia kirsti medžių

Vienas iš pagrindinių EUDR reikalavimų yra įrodyti, kad konkretaus ištekliaus gamyba po 2020 m. gruodžio 31 d. nesusijusi su miškų kirtimu ar degradacija. Natūralaus kamščio atveju ši sąlyga tenkinama beveik automatiškai. Žaliava gaunama tik nulupant kamštinio ąžuolo žievę, o ne kertant visus medžius. Todėl kamščio gamybos procesas nesumažina miškų ploto, bet netgi prisideda prie jo išsaugojimo.

Praktiškai tai reiškia, kad kiekvienas medis lieka nepaliestas ir toliau auga, o pati ūkinė veikla tampa miško apsaugos priemone. Kamščiu grįsta ekonomika skatina išsaugoti ir prižiūrėti kamštinius ąžuolynus, kurie kitu atveju galėtų būti paversti žemės ūkio naudmenomis ar užstatyti.

Natūralus miškų atsikūrimas ir kamštinių ąžuolų ilgaamžiškumas

Kita unikali savybė, dėl kurios kamštis visiškai atitinka EUDR reikalavimus, yra kamštinio ąžuolo gebėjimas atkurti žievę. Nulupus išorinį sluoksnį medis pradeda natūralų regeneracijos procesą, trunkantį kelerius metus, kol žievė visiškai atsistato. Galimybė daug kartų gauti žaliavą – net keliolika kartų per vieno medžio gyvenimą – užtikrina, kad gamyba vyksta visiškai atsinaujinančiu ciklu.

Be to, kamštiniai ąžuolai gali gyventi net 200 metų, o tai reiškia, kad vienas medis gali tiekti žaliavą daugeliui kartų. Toks ilgas laiko horizontas užtikrina tiekimo grandinės stabilumą ir patikimumą bei atitiktį „nulio miškų naikinimo“ principui, kuris yra kertinis EUDR.

Kodėl kamštis yra pavyzdinis atitikties pavyzdys

• Nereikia kirsti medžių – gavybos procesas yra neinvazinis.

• Stiprina miškų tvarumą – skatina išsaugoti unikalius Viduržemio jūros regiono ekosistemus.

• Atsinaujinanti žaliava – natūrali žievės regeneracija daro gamybą cikline.

• Medžių ilgaamžiškumas – leidžia daugelį metų stabiliai gauti žaliavą be aplinkos degradacijos.

Todėl kamštį galima laikyti beveik modeline medžiaga pagal EUDR kriterijus – miško išteklių pavyzdžiu, kuris ne tik nekelia grėsmės miškams, bet ir aktyviai prisideda prie jų išsaugojimo.

 

Išvados

EUDR reglamentas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos įrankių kovojant su pasauliniu miškų kirtimu ir ekosistemų degradacija. Jo tikslai ambicingi: sumažinti neigiamą Europos vartojimo poveikį miškams ir klimatui bei užtikrinti, kad į bendrąją rinką patenkantys produktai atitiktų tvarios plėtros principus.

Šiame kontekste natūralus kamštis pasirodo kaip modelinė žaliava – visiškai suderinama su reguliaciniais reikalavimais. Jo gavyba nereikalauja medžių kirtimo, bet tampa kamštinių ąžuolynų apsaugos dalimi, nes jie atsikuria po kiekvieno derliaus ciklo.

 

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai

1. Ar auganti kamščio paklausa gali lemti pernelyg intensyvų kamštinių ąžuolynų naudojimą?
Ne, nes žievės gavybos ciklas yra griežtai reguliuojamas (kas 9–12 metų), o medžius saugo įstatymai. Pernelyg intensyvi eksploatacija neįmanoma – priešingai, auganti kamščio reikšmė ekonomiškai stiprina šių miškų apsaugos būtinybę.

2. Kokie sektoriai labiausiai pasinaudos augančiu kamščio vaidmeniu?
Be tradicinės vyno pramonės, kamštis naudojamas statyboje (garso ir šilumos izoliacija), automobilių pramonėje (lengvos ir tvirtos dalys), madoje (biologiškai suyrantys audiniai ir aksesuarai) bei projektuose, susijusiuose su žaliuoju dizainu.

3. Ar pirkdamas kamščio gaminius prisidedu prie aplinkosaugos?
Taip, nes kiekvienas gaminys iš natūralaus kamščio prisideda prie kamštinių ąžuolynų išsaugojimo, kurie sugeria CO₂, saugo biologinę įvairovę ir užtikrina darbo vietas Viduržemio jūros regionuose. Rinkdamasis kamštį priimi ekologiškai ir socialiai atsakingą sprendimą.