Mitas apie kamštį gyvuoja dešimtmečius. Ir vis dar klaidina žmones.

 

Pasaulyje, kuriame ekologijos klausimai vis labiau lemia pirkimo sprendimus, netrūksta supaprastinimų ir mitų, kurie – nors ir klaidingi – geba išlikti kolektyvinėje sąmonėje dešimtmečius. Vienas iš jų – įsitikinimas, kad natūralus kamštis yra medžiaga, kuriai reikia kirsti medžius, o jo naudojimas kenkia aplinkai. Daugeliui žmonių kamštis = mediena, o mediena = medžių kirtimas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška, bet iš tikrųjų tai visiškai klaidingas supaprastinimas.

Šiame straipsnyje atidžiau panagrinėsime vieną iš labiausiai įsitvirtinusių su natūraliu kamščiu susijusių melų. Atėjo metas paneigti mitą, kuris be reikalo meta šešėlį vienai iš tvariausių natūralių medžiagų, kokias tik pažįsta žmogus.

 

Turinys

1. Įžanga
2. Didžiausias mitas apie kamštį
3. Tiesa: Kamštis – tai ne mediena, o atsikurianti žievė
4. Kodėl daugiau kamščio = daugiau medžių?
5. Santrauka
6. DUK

 

Didžiausias mitas apie kamštį

Daug žmonių vis dar tiki, kad kamštis išgaunamas kertant medžius, o jo gamyba neva kenkia aplinkai.

Tiesa tokia: nė vienas medis nėra kertamas tam, kad būtų išgautas kamštis. Kamštis gaunamas ne iš medienos, o iš kamštinio ąžuolo žievės – visiškai atsinaujinančiu būdu ir nepažeidžiant medžio. Nepaisant to, mitas apie „medžių naikinimą dėl kamščio“ vis dar gyvuoja, užgoždamas tikrąją šios medžiagos ekologinę vertę.

Kodėl šis mitas toks paplitęs?

Šio mito šaltinis – supaprastintas mąstymas: daugelis žmonių neskiria žievės nuo medienos. Kasdienėje sąmonėje, jei kamštis yra „kietas ir natūralus“, jis turi būti iš medžio vidaus – tai yra iš nukirsto kamieno.

Taip pat nemažą įtaką turėjo ir sintetiniais vyno kamščių pakaitalais prekiaujantys gamintojai, kurie metų metus stiprino šį mitą, teigdami, kad alternatyvos (pvz., plastikiniai ar metaliniai uždarymai) yra ekologiškesnis pasirinkimas. Dezinformacija, dažnai paremta emocijomis ir šūkiais apie „medžių gelbėjimą“, pasirodė esanti veiksminga – ypač ten, kur trūko patikimos informacijos.

Tiesa: Kamštis – tai ne mediena, o atsikurianti žievė

Priešingai nei plačiai manoma, natūralus kamštis negaunamas kertant medžius, o išgaunamas iš jų išorinės apsauginės dangos – žievės. Ši žievė turi išskirtinių savybių: ją galima nuimti nepadarant žalos medžiui, be to, ji visiškai atsikuria, todėl ją galima rinkti pakartotinai per visą kamštinio ąžuolo gyvenimą. Dėl šios savybės natūralus kamštis laikomas viena iš tvariausių žmogui žinomų natūralių medžiagų.

Kas iš tiesų yra kamštinis ąžuolas (Quercus suber)?

Kamštinis ąžuolas – tai ypatinga medžių rūšis, natūraliai auganti beveik tik Viduržemio jūros regione – daugiausia Portugalijoje (kur gaminama daugiau nei 50 % viso pasaulio kamščio), taip pat Ispanijoje, Alžyre, Maroke, Tunise, pietų Prancūzijoje ir Italijoje. Jis auga lėtai, bet gali pasiekti net 200–300 metų amžių.

Svarbiausia kamštinio ąžuolo savybė – jo stora, elastinga ir porėta žievė, sauganti medį nuo sausros ir ugnies – tai itin svarbu karštame klimate. Būtent ši žievė, o ne mediena, yra žaliava natūralaus kamščio gamybai. Be to, kamštiniai ąžuolai yra labai atsparūs ir puikiai prisitaikę augti sudėtingose dirvožemio ir klimato sąlygose.

Kaip renkamas kamštis? „Skutimo“, o ne kirtimo procesas

Natūralaus kamščio rinkimas – tai unikalus procesas pasauliniu mastu, reikalaujantis specialių įgūdžių ir tikslumo. Nenaudojami pjūklai ar sunkioji technika. Žievė yra rankomis pašalinama nuo kamieno specialiais kirviais – tai primena skutimą, todėl šis procesas dažnai vadinamas „ąžuolo skutimu“.

Kamštis renkamas nepažeidžiant medžio. Po žieve esantis sluoksnis – vadinamasis kambis – lieka nepaliestas, todėl medis gali pradėti regeneracijos procesą. Pirmasis žievės nuėmimas įmanomas tik maždaug 25-ais medžio gyvenimo metais, o vėlesni vyksta kas 9–12 metų, priklausomai nuo klimato sąlygų ir vietinių tradicijų.

Šis ritualas yra ne tik ekologiškas, bet ir kultūriškai svarbus – Portugalijoje kamščio rinkėjo (tirador) profesija perduodama iš kartos į kartą ir laikoma labai garbinga.

Kiek kartų medis gali duoti kamštį per savo gyvenimą?

Per ilgą savo gyvenimą kamštinis ąžuolas gali būti „skutamas“ net 15–20 kartų, o kiekvienas nuėmimas duoda kelis kilogramus žaliavos. Tai reiškia, kad vienas medis gali duoti kelis šimtus kilogramų kamščio – be jokio kirtimo, be buveinių naikinimo ir be biologinės įvairovės praradimo.

Iš ekologinės perspektyvos tai tikras fenomenas: turime atsinaujinančią, biologiškai suyrančią, vietoje gaunamą medžiagą, kurios gavybai nereikia sunkiosios pramonės ir kuri nesukelia taršos. Ir visa tai – dėka natūralaus regeneracijos mechanizmo, kuriuo per milijonus metų evoliucijos apdovanota kamštinio ąžuolo žievė.

Daugiau kamščio = daugiau medžių

Vienas iš paradoksaliausių, bet kartu ir įkvepiančių faktų apie natūralų kamštį yra tas, kad kuo didesnė paklausa kamščiui, tuo daugiau pasaulyje auga kamštinių ąžuolų. Skirtingai nei daugelio kitų žaliavų atveju, kur paklausa veda prie naikinimo, kamščio atveju auganti rinka reiškia miškų išsaugojimą ir plėtrą – vertingų Viduržemio jūros ekosistemų apsaugą.

Paklausa skatina naujų kamštinių ąžuolų sodinimą

Kamštinių ąžuolų miškai nėra laukiniai ir savaime išsilaikantys plotai. Didžioji jų dalis – tai tradiciniai agroekosistemų ūkiai, kurie išliko šimtmečius dėl reguliaraus naudojimo – daugiausia natūralaus kamščio rinkimui. Žemės savininkams kamštis yra pagrindinis pajamų šaltinis, o jo kaina ir rinkos stabilumas lemia, ar jie investuos į medynų priežiūrą ir atnaujinimą.

Kai natūralaus kamščio paklausa mažėja, didėja rizika, kad šie plotai bus apleisti arba paversti pelningesnėmis, bet mažiau tvariomis žemės naudojimo formomis – pavyzdžiui, monokultūriniais žemės ūkio laukais ar ganyklomis. Kai paklausa auga – apsimoka sodinti naujus medžius ir prižiūrėti senuosius. Dėl to vartotojai, kurie renkasi gaminius iš natūralaus kamščio (vietoje plastiko ar metalo), tiesiogiai prisideda prie kamštinių miškų išsaugojimo ir plėtros.

Kamštiniai miškai – biologinės įvairovės bastionas ir CO₂ surinkėjai

Kamštinių ąžuolų miškai, vadinami montado (Portugalijoje) arba dehesa (Ispanijoje), yra vieni vertingiausių gamtinių ekosistemų Europoje ir Šiaurės Afrikoje. Juose gyvena šimtai augalų, paukščių, vabzdžių ir žinduolių rūšių, įskaitant nykstančias – tokias kaip Iberijos lūšis ar imperatoriškasis erelis. Jų mozaikinė struktūra – sudaryta iš medžių, krūmų, pievų ir ganyklų – skatina biologinę įvairovę lygmeniu, kuris sunkiai pasiekiamas kituose žemės naudojimo modeliuose.

Be gamtinės vertės, kamštiniai miškai taip pat veikia kaip natūralūs anglies dvideginio absorbentai. Kamštinis ąžuolas pasižymi išskirtiniu gebėjimu kaupti CO₂ – ir svarbiausia, periodiškai nuimant žievę, šis gebėjimas dar labiau sustiprėja. Tyrimai rodo, kad reguliariai „skutami“ medžiai sugeria daugiau anglies nei tie, kurie nėra naudojami.

Todėl tokių miškų apsauga yra ne tik estetinis ar ekonominis klausimas, bet ir konkretus ir veiksmingas būdas kovoti su klimato kaita.

Santrauka

Mitas, kad natūralus kamštis = medžių kirtimas, yra vienas iš labiausiai įsitvirtinusių ir kartu labiausiai žalingų klaidingų įsitikinimų ekologinėse diskusijose. Nors iš tikrųjų kamštis gaunamas iš atsinaujinančios kamštinio ąžuolo žievės, be medžių kirtimo, daugelis vis dar jį laiko išnaudojama žaliava.

Tačiau tiesa visai kitokia: kamščio gamyba ne tik nekenkia gamtai – ji ją palaiko. Dar daugiau – kamštis yra natūrali, atsinaujinanti, biologiškai suyranti ir itin patvari medžiaga, kurios gyvavimo ciklas dažnai lenkia sintetines alternatyvas, tik iš pažiūros laikomas „ekologiškesnėmis“.

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai apie kamštį

1. Ar natūralus kamštis yra ekologiškas?

Taip, be abejonės. Natūralus kamštis yra biologiškai suyrantis, atsinaujinantis, o jo gamyba pasižymi mažu anglies pėdsaku. Be to, jis prisideda prie kamštinių miškų išlaikymo, kurie sugeria CO₂ ir yra buveinė tūkstančiams rūšių.

2. Ar plastiko ar metalo alternatyvos yra geresnės aplinkai?

Dažniausiai ne. Sintetinių alternatyvų gamyba susijusi su didesniu anglies pėdsaku, mikroplastiko emisija ir sudėtingesniu perdirbimu. Natūralus kamštis beveik visose ekologinėse kategorijose yra pranašesnis.

3. Kur auga kamštiniai ąžuolai?

Daugiausia Viduržemio jūros baseine: Portugalijoje, Ispanijoje, Alžyre, Maroke ir Tunise. Portugalija yra didžiausia kamščio gamintoja pasaulyje.

4. Ar verta rinktis gaminius iš natūralaus kamščio?

Be jokios abejonės. Rinkdamasis kamštinius produktus, prisidedi prie kamštinių miškų apsaugos, palaikai vietos bendruomenes ir skatinį mažo poveikio aplinkai sprendimus. Tai vienas geriausių pavyzdžių, kaip sąmoningas vartojimas gali padėti planetai.