Kokios buitinės medžiagos sustiprina alergiją ir kuo jas galima pakeisti?

 

Alergijos tampa vis dažnesne problema, kuri paveikia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Tokie simptomai kaip kosulys, sloga, akių niežėjimas ar bėrimai gali būti ne tik varginantys, bet ir gerokai sumažinti gyvenimo komfortą. Nors dažnai dėmesį kreipiame į išorinius alergenus – žiedadulkes ar oro taršą – daugelis žmonių nesuvokia, kad didžiulis alergenų šaltinis slypi jų pačių namuose esančiose medžiagose ir daiktuose.

Šiame straipsnyje aptarsime, kurios medžiagos mūsų namuose skatina alergenų kaupimąsi, kodėl jos kelia problemų ir kuo jas galima pakeisti, kad sumažintume alergijų riziką ir pagerintume gyvenimo kokybę namų aplinkoje.

 

Turinys
1. Įvadas
2. Alergijos šiuolaikiniuose namuose
3. Kur dažniausiai slepiasi alergenai?
4. Alergiškiems žmonėms tinkamos medžiagos — ką rinktis?
5. Apibendrinimas
6. DUK

 

Alergijos šiuolaikiniuose namuose

Šiuolaikiniai namai ir butai tampa vis geriau izoliuoti ir sandarūs, o tai riboja oro cirkuliaciją iš lauko. Tokia izoliacija padeda taupyti energiją ir palaikyti šilumą, tačiau kartu sudaro sąlygas kauptis teršalams ir alergenams. Dulkės, erkės, gyvūnų plaukai, pelėsis ar lakieji organiniai junginiai (VOC), išsiskiriantys iš kai kurių medžiagų — visa tai gali kauptis mūsų gyvenamojoje aplinkoje.

Be to, daugelis šiuolaikinių baldų ir interjero elementų gaminami iš sintetinių ar mišrių medžiagų, kurios gali skleisti kenksmingas chemines medžiagas ir kaupti dulkes. Taip pat daugelis žmonių naudoja daug tekstilės gaminių — užuolaidų, kilimų, lovatiesių — kurie, jei nėra tinkamai prižiūrimi, tampa idealia terpe erkėms ir pelėsiui plisti.

 

Kur dažniausiai slepiasi alergenai?

Namų aplinka turi daugybę vietų, kurios yra ideali terpė alergenams kauptis. Kai kurie interjero elementai labiau nei kiti prisideda prie jų plitimo. Žemiau pateikiame svarbiausius pavyzdžius.

Kilimėliai ir kilimai

Kilimėliai ir kilimai — tiek pagaminti iš natūralios vilnos, tiek iš sintetinių audinių — yra vieni didžiausių alergenų „kaupiklių“ namuose. Minkšti, pluoštiniai paviršiai lengvai kaupia dulkes, erkes, gyvūnų plaukus ir mikroorganizmus. Net ir reguliariai siurbiant, ne visada įmanoma pašalinti giliai įsiskyrusius teršalus. Vilna, nors ir laikoma natūralia bei prabangia medžiaga, drėgnoje aplinkoje skatina erkių ir pelėsio dauginimąsi.

Minkšti baldai

Minkštos sofos, foteliai, pufai ir čiužiniai — tai vietos, kuriose alergenai gali kauptis itin gausiai. Apmušalų audiniai, ypač tankaus pynimo ir sunkiai nuimami, sudaro puikią terpę dulkėms, erkėms ir gyvūnų plaukams. Jei baldai nėra reguliariai valomi arba neturi apsauginių užvalkalų, jie gali smarkiai sustiprinti alergijos simptomus namuose.

Storos užuolaidos ir tiuliai

Storos, sunkios užuolaidos ir tiuliai, jei nėra reguliariai skalbiami, gali kaupti daug dulkių ir erkių. Be to, prastai vėdinamose patalpose jie sudaro sąlygas pelėsiui plisti. Tekstilinės užuolaidos dažnai lieka nepastebėtu alergenų šaltiniu — retai jas nuimame ir išplauname, o būtent jos gali smarkiai pabloginti oro kokybę namuose.

Viniliniai tapetai

Nors viniliniai tapetai yra patvarūs ir lengvai valomi nuo paviršiaus purvo, jie dažnai riboja sienų „kvėpavimą“, sulaikydami drėgmę viduje. Tai sudaro puikias sąlygas pelėsiui ir grybeliams plisti — o tai itin stiprūs alergenai. Pelėsis gali vystytis nepastebimai ilgą laiką, sukeldamas lėtinius sveikatos sutrikimus.

Dažai ir lakai, turintys daug lakiųjų organinių junginių (VOC)

Dažai, lakai ir kitos apdailos priemonės, turinčios didelį lakiųjų organinių junginių kiekį, gali skleisti dirginančias chemines medžiagas dar kelis mėnesius po jų panaudojimo. Jų buvimas ore neigiamai veikia kvėpavimo sistemą, didina dirginimo, kosulio bei alerginių reakcijų riziką, ypač jautriems žmonėms ir vaikams.

 

Alergiškiems žmonėms tinkamos medžiagos — ką rinktis?

Sąmoningas medžiagų pasirinkimas namuose yra itin svarbus sveikatai, ypač žmonėms, turintiems alergijų ar kvėpavimo sutrikimų. Naudojant tinkamas apdailos ir įrengimo medžiagas galima ženkliai sumažinti alergenų kiekį bei pagerinti oro kokybę patalpose. Toliau pateikiamos medžiagos, kurias verta apsvarstyti planuojant sveikesnę gyvenamąją aplinką.

Natūralus kamštis

Natūralus kamštis yra viena geriausių medžiagų alergiškiems žmonėms. Jis natūraliai antistatinis — netraukia dulkių, o dėl antibakterinių ir hipoalerginių savybių neskatina erkių ar pelėsio augimo. Be to, jis šiltas ir malonus liesti, todėl puikiai tinka grindims ir sienoms. Natūralus kamštis yra elastingas ir patvarus, o jo unikali korinė struktūra mažina teršalų kaupimąsi.

Lygūs paviršiai

Medžiagos su lygiu, tankiu paviršiumi, tokios kaip keraminės plytelės, akmuo ar stiklas, yra itin higieniškos. Jų pagrindinis privalumas — nėra mikroporų ar plyšelių, kuriuose galėtų kauptis dulkės ar alergenai. Šie paviršiai lengvai valomi, neįgeria drėgmės ir taip užkerta kelią pelėsiui bei grybeliams daugintis.

Masinė mediena

Natūrali, nekenksmingomis cheminėmis medžiagomis neapdorota mediena yra dar vienas puikus pasirinkimas. Ji „kvėpuoja“, padeda reguliuoti oro drėgmę ir yra mažiau palanki erkių vystymuisi nei sintetinės medžiagos. Vis dėlto reikėtų rinktis medieną, apdorotą natūraliais aliejais ar vaškais, kurie neturi lakiųjų organinių junginių.

Keraminės plytelės ir akmuo

Šios medžiagos itin patvarios ir atsparios drėgmei, todėl neskatina pelėsio ar erkių dauginimosi. Dėl lygaus paviršiaus ir dulkių nesikaupimo jos laikomos vienu geriausių pasirinkimų virtuvei, vonios kambariui ar koridoriui. Be to, jas lengva valyti, kas palengvina kasdienę priežiūrą.

Natūralūs audiniai

Audiniai iš natūralių pluoštų, tokių kaip medvilnė, linas ar bambukas, yra gerokai tinkamesni nei sintetiniai. Jie lengvi, pralaidūs orui ir gali būti skalbiami aukštoje temperatūroje, kas leidžia efektyviai pašalinti dulkes bei erkes. Be to, natūralūs audiniai mažiau linkę kaupti statinę elektrą, todėl mažiau traukia dulkes.

 

Apibendrinimas

Alergijos dažnai kyla dėl aplinkos, kurioje praleidžiame daugiausia laiko — savo namų. Nors dažnai kaltiname išorinius alergenus, tokius kaip žiedadulkės ar oro tarša, būtent interjero medžiagos ir apdaila turi didelę įtaką mūsų sveikatai.

Straipsnyje parodyta, kad kilimai, minkšti baldai, sunkios užuolaidos, viniliniai tapetai bei dažai ir lakai su dideliu lakiųjų organinių junginių kiekiu yra dažniausi alergenų šaltiniai namuose. Jų struktūra, gebėjimas kaupti dulkes ir cheminiai priedai prisideda prie medžiagų, kurios gali sukelti ar sustiprinti alerginius simptomus, kaupimosi ir išsiskyrimo.

Kita vertus, egzistuoja daugybė alternatyvų, leidžiančių sukurti sveiką ir malonią aplinką. Natūralus kamštis, masinė mediena, keraminės ir akmens plytelės, stiklas bei natūralūs audiniai (medvilnė, linas, bambukas) — tai medžiagos, kurios mažina dulkių kaupimąsi, lengvai valomos ir neišskiria kenksmingų medžiagų.

 

DUK

1. Ar atsisakius kilimų galima visiškai išspręsti alergijos problemą?

Ne visada. Nors kilimų pašalinimas gerokai sumažina dulkių ir erkių kiekį patalpose, alergenai gali būti ir kituose vietose — minkštuose balduose, užuolaidose ar patalynėje. Kilimų atsisakymas — geras žingsnis, tačiau taip pat svarbu rūpintis kitais interjero elementais ir reguliariai valyti namus.

2. Kaip dažnai reikėtų skalbti užuolaidas ir tiulius, kad sumažėtų alergenai?

Geriausia užuolaidas ir tiulius skalbti bent kartą per du mėnesius. Alergiškiems žmonėms rekomenduojama dar dažniau — kas 4–6 savaites, ypač žiedadulkių sezono metu. Verta rinktis lengvas, lengvai nuimamas medžiagas, kurias galima skalbti aukštoje temperatūroje.

3. Ar natūralus kamštis tinka visoms patalpoms?

Taip, natūralus kamštis yra universali medžiaga, tinkanti tiek svetainėms, miegamiesiems, tiek virtuvėms ar vonios kambariams. Dėl atsparumo drėgmei, antistatinių ir antibakterinių savybių jis yra saugus ir praktiškas sprendimas beveik visam namui.

4. Kokie audiniai geriausiai tinka alergiškiems žmonėms patalynei?

Geriausia rinktis natūralius audinius, tokius kaip medvilnė, linas ar bambukas. Jie pralaidūs orui, lengvai skalbiami aukštoje temperatūroje ir mažiau palankūs erkėms. Patalynę rekomenduojama skalbti bent kartą per savaitę, kad efektyviai sumažėtų alergenų kiekis.